pušis

pušìs sf. (4) 1. K1G62, SD346, MŽ¹20, B, P, Sut, N, K, Slnt, Šln, Jnš bot. visada žaliuojantis medis su ilgais spygliais ir apvaliais kankorėžiais (Pinus); to medžio kamienas: Kedrinė pušis (P. cembra) Mt. Miškinė pušis (P. silvestris) Mt. Juodoji pušis (P. nigra) LBŽ. Kalninė pušis (P. montana) P.Snar. Paprastoji pušis (P. silvestris) P.Snar. Praskaldyk dervų iš pušiẽs JI315. Aš tą pùšį pakirsiu, ryto[j] rytą parvešiu J. Pùšes didelės čia auga JnšM. Dabar storų pušų̃ nėr Strn. Buvo prikirsta pušų̃ Slk. Iš smalingų pušių̃ darydavo viedrus Mlt. Ale ir drūtos būta pušiẽs Ob. Iš didelio greičio daužė pušiñ ir užsimušė Žln. Pušiẽs žievės neatlupsi Šlčn. Nigdi mėšlų nelikdyk po pušimì Grv. Pušų smala gerai padeda nuo plaučių ligų ir nuo džiovos: ją geria su karštu pienu LTR(Ant). Pušų stalai, stiklo langai NS1166. Išlakios pùšys – gražumas miško Ktk. Liemeningos pušys LKGI557. Kur pùšes auga, tę geresni grybai Aps. Aukštoja pušìs jau nudžiūvo Lkm. Tu pasilaužki pušų šakelę, pasigraibyki marių putelę StnD22. Nemačiau kalno nei pakalnėlės, nei pušų viršūnėlės JD350. Aš išgenėsiu pušių šakeles, kad nenubrauktų jos vainikėlio JV632. Baltų pušų nameliai, eglių lentų durelės NS769. Pušių girė R140. Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo, kai balto miško lapeliai šlamėjo ir senos pùšys siūravo, braškėjo? A.Baran. Ėgi pušin iš pušies voverytė liuoksi A.Baran. Vietoje žalių pušių ir tankių krūmų stygsojo plikos atkalnės Blv. Bus įrengtos purvo, angliarūgštės ir pušų vonios rš. Ir pakabink tą ant keturių stulpų pušies BB2Moz26,32. Bei padaryk užsklandas (viršuje kartes) iš pušų BB2Moz26,26. Neregite kaip nevaisingi medžiai: pùšes, eglės, skroblus arba uosis yra aukšti, kaip mikli, kaip skaisti ir gražūs DP558. Važiuosiu tan miškan pušẽlės kirstie Strn. Išgriauta pušẽlė guli Grv. Pušelių virbučiai nuo džiovos gerai Mrc. Šituos dirvonuos sės pušelès Sdk. Oi tu pušele linguonele, lingavai rytą vakarelį, devynias šakas augindama, o šią dešimtą viršūnelę StnD6. Ė pušelės! pušelės tos nesurokuotos! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos A.Baran. Sodina pušáites Kb. Pušikė Sut, N. Pušytė N. Pušiukė Sut. Tai pušeláičių sodyt, tai ravėt eina Mrc. Ir pavažiuota toliau, až pušelýtės Dgč. Aš pušeliūtę nulaužiau, prisirišiau botagą Str. | Eikim į pušìs (pušyną) uogauti Kb. ^ Auga pasižiūrėjus an pušẽlės Rdš. Kiekviena pušis savo šilui ošia J.Jabl. Keturios pušys liemenimis mušas, viduj asiliukas žvengia (lopšyje vaikas) Ck. Visas miškas lygus, o dvi pušys aukštesnės (kubilas) LTR(Šl). Pušis nukirsta, širdis išimta, eina per laukus raudodama (smuikas) Ds. Per visą svietą pušis lūžo, per vidurį geniai kirto (naktis, gaidžiai) LTR. Už jūrų pušį kerta, per langą skiedros byra (saulė) Mrk. 2. scom. kas žioplas, lyg apdujęs: Visą amžių ans buvo toks pušis Rdn. Eina toks kai pušìs Rdn. Su tai pušià negal susišnekėti Krš. Kas čia? – Pušìs (taip juokais atsako pasibeldęs pažįstamas) Krš.

◊ pùšį [pa]gáudyti

1. Lg, Šlv gūžinėti, pušinėti: Vaikai pùšį trobo[je] gáudė i pridulkino Šll. Vaikai, pùšį pagáudykiam! Užv.

2. slapukauti: Reikia gi pagaliau su dukteria susitikti. Negi amžinai pušį gaudysit S.Čiurl.

po pušelè [važiúoti] mirti: Zaras po pušelè važiúosiu Grv. Aš jau razmokiau, zaras – po pušele LTR(Grv).